BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

smagiai bet trumpai: Halo 3 (X360)

Nu ką čia bešnekėt? Čia gi Halo 3. Tas pats Halo 3 apie kurį jau visi kliedėjo metai prieš jo išleidimą, o mėnuo iki V-day visas internetas klegėjo dar labiau negu apie iPhone pasirodymo dieną. Tas pats Halo 3, kuris debiutinę savaitę prisipardavė už $300 mln. ir net sugebėjo stipriai sušikti verslą kino pramonei - visi turėjo ką veikti ir be kino. Tas pats Halo 3, kuris už ausų ištraukė Xbox 360 pardavimus, kurie pirmą kartą perspjovė Wii.

Ar pateisino lūkesčius? Dalinai.

Scenarijus man truputį pasirodė belekoks. Galbūt dėl to, kad nežaidžiau pirmųjų dviejų dalių, o čia viskas labai su jomis surišta. Tarkim, kad bala nematė.

Grafika, savaime aišku, kaip ir prideda flagship platformos produktui, išspaudžia matyt viską, ką gali išstenėti 4 metų senumo konsolė. Viskas labai gražu - ypač Master Chief ir įvairios transporto priemonės. Neturiu priekaištų.

Halo serija turbūt labiausiai vertinama už multiplayerį. Gal dėl to, žaidžiant, visą laiką buvo toks jausmas, kad žaidi su kitais žmogais. Tiek priešai, tiek ir saviškiai žaibiškai reaguoja į situaciją ir elgiasi gana protingai.

Transporto priemonės. Jų čia daug ir jos labai smagios. Gali pats vairuoti vairuoti, gali pasodinti šoperuką, o pats šokti prie kulkosvaidžio. Džipai, tankai, lektuvai, motociklai, kas tik nori. Žiauriai patiko misijos su tanku bei misija, kur reikėjo džipu išlėkti pro griuvinėjančias struktūras. Smagumas neišpasakytas.

Ginklų čia labai daug. Žaidimas neverčia prisirišti prie vieno ginklo. Netgi atvirkščiai - šovinių čia nėra daug, todėl dažniausiai pasibaigus jiems, tiesiog meti savo turimą šautuvą ir griebi po ranka pasitaikiusį kitą - gali draugiškai pasiskolinti iš kolegos arba nugvelbti iš nuknekcyto priešo. Įvairovė didelė. Be visų palaidų ginklų, gali net ir nusirauti stacionarius kulkosvaidžius ir su jais smagiai pasišvaistyti.

Vienintelė problema - žiauriai trumpas. Pražaidžiau per kokias 6-7 valandas.

Rodyk draugams

trumpas smagumas: Medal of Honor: Airborne (X360)

Prieš daug metų žaidžiau kažkurį Medal of Honor and PC. Buvo nerealu.
Geimas buvo naujoviškas, daug įvairių bajerių, kaip antai žaidžiant už
rusus, puolant neišduodavo ginklų - reikėdavo pulti plikom rankom - kad
baisiau priešui būtų. Šitoje MOH iteracijoje - Airbone - kažko tokio
nebuvo. Vienintelis skirtumas nuo miliardo kitų tokių žaidimų, kad
visus lygius pradedi leisdamasi parašiutu.

Didžiausia frustracija žaidime - labai reti checkpoint'ai bei jų veikimas. Žaidimas nedavė
rankinio seivinimo galimybės kas jau šiaip būtų OK, jei ne nežmoniško
dydžio tarpai tarp automatinių išsisaugojimų - checkpointų. Ir net
išsisaugojus, startuoji ne nuo tos vietos, kur buvai išsaugotas, o esi iš naujo drebiamas iš lėktuvo su parašiutu. Kas dar blogiau, visi priešai,
kuriuos tu jau kartą pravalei, kažkaip atsigaiveliojo, ir kad dabėgti
iki tos pačios vietos, reikės prasišluoti kelią iš naujo. Išsaugojimas
suveikia tik misijos tikslams - jei susprogdinai kažką, antrą kart
nebereikės.

Grafika tokia vidutiniška.
Negaliu pasakyti, kad ten kažkas stebuklingo bet nieko ir blogo.
Modeliai ir tekstūros vietomis kampuotoki - mažai enviromental ir
šviesos efektų.

Naujovė - žaidimas naudoja kažką tarpinio tarp klasikinio gyvybės termometro
ir pilno išgyjimo ilsintis, kurį išpopuliarino Gears of War. Sveikatą
reprezentuoja keturios padalos. Pasigavus žalos, po kurio laiko
atsistato tik iki einamosios padalos galo. Kitų padalų atstatymui
reikalingos vaistinėlės.

Misijos vyksta ne linijiniu
principu, kaip Call of Duty, bet laisvu stiliumi. Kiekviename
žemėlapyje yra po N užduočių - žaidėjas pats renkasi, kokiu eiliškumu
jas atlikinėti. Beartėjant prie užduoties, žaidimas dinamiškai reaguoja
į situaciją ir, kad būtų linksmiau, paduoda į pagalbą ginklo brolių - taip kaip niekur nieko iš oro
arba iš už kampo. Beje iš jų dažniausiai nelabai daug naudos.

Ginklų pasirinkimas pakankamai nemažas. Galima naudotis visu sąjungininkų arba nacių arsenalu. Žaidimas skatina naudotis visais ginklais, kadangi darant kuo
efektingesnius killsus, ginklo reiktingas kyla, o pasiekus tam tikrą
lygį, suteikiamas upgrade, pvz. dvigubos apimties apkaba. Aišku, kai
man jau leido naudotis snaiperiniu šautuvu, tai nieko kito ir
nebeimdavau - turiu silpnybę šaudymui iš toli.

Žaidimas labai trumpas.
Maksimum 10 valandų vidutiniu lygiu. Ir tai tik dėl to, kad mirštant
gaištasi laikas vėl ir vėl šokant parašiutu ir skabantis kelią iš naujo.

Geriausia vieta - tankų
gamykla. Nežmoniško dydžio sudėtingas kompleksas, pilnas prifarširuotas
snaiperių. Turėjau didžiulį kaifą iš daugybės snaiperinių mikrodvikovų.

Gamespot sako, kad šitas geimas vertas 7 balų iš 10. Neįmanoma būtų nesutikt.



Rodyk draugams

brutali pramoga: Stranglehold (X360)

Strangleholdyra kitoks žaidimas. Ir sakydamas “kitoks” aš turiu omeny, kad į jį
žiūrėti ir iš jo tikėtis reikia visai ko kito, negu, kad iš kitų
žaidimų. Tai iš viso ne žaidimas. Tai John Woo filmas, pastatytas laikantis originalių johnwooiškų Hong Kong'o
bojevykų tradicijų. Oh… tiesa, ten dar galima ir valdyti vieną
veikėją.

Gudraus scenarijaus čia nesitikėkite.
Pamirškite John Woo Holivudinę produkciją - Hostage, Mission Impossible
2 ar Broken Arrow - Stranglehold veiksmo linija čia nesiekia net tų
filmų pakankamai nesofistikuoto siužeto. Čia bus tik daug daug šaudymo
ir lavonų (užmečiau skaičiavimą ties maždaug 500 000), truputukas
emocijų, lašelis meilės ir porą scenarijaus twistų, kurie buvo aiškūs
nuo pat pirmo cutscen'o.

Du silpniausi Stranglehold aspektai: grafika ir valdymas.Nežinau, kas kaltas - žaidimo variklis ar modelių kūrėjai - bet vaizdas
labai gadina bendra įspūdį. Veidai kampuoti, aplinkos labai
nesudėtingos, šviesos ir jokie enviromentaliniai efektai (blikai,
vėjas) neegzistuojantys. Rodo daug kampuotų veidų, kurių detalės ir
bandomos perteikti emocijos yra žiauriai netikroviškos.

Valdymas nesudėtingas, bet nėra smagus. Nėra visiškos veikėjo
kontrolės pojūčio. Apsisukant, šokinėjant ir vaikštant į šonus, toks
įspūdis, kad jis būtinai turi pabaigti manevrą, net jeigu ir toliau
nebespaudi mygtuko. Tai ypač kniso Chicago Penthouse lygyje, kur
prifarširuota minų, kurios sprogsta prisilietus prie chaotiškai
išmėtytų miliono lazerių spindulių. Peržaidinėjau tą vietą gal 20
kartų, nes mano nevėkšla vis pakišdavo kokią savo kūno vietą
susprogdinimui.

Vienintelis dalykas, ką galima pagriti iš techinės pusės, tai
konstrukcijų fizika. Visos sienos, intensyviai į jas šaudant byra,
trupa, ir galiausiai sugriūva. Nerealus jausmas, tupint pasisplėpus už
kolonos, kai į tave pliekia kokie penki mafijozai iš kulkosvaidžių, o
tavo priedanga po truputų trupa ir plonėja, o tu supranti, kad liko tik
kokios penkios sekundės iki liksi be priedangos.

 

 Ok, here comes the good part.

John Woo nebūtų John Woo jei jo filme… ehh žaidime nebūtų
firminių bajerių, pagardinančių otherwise prėską veiksmą. Standoff'ai,
closeup'ai, efektingų mirčių užlėtinimai, lakstymas turėklais ir,
žinoma, bullet time (nors jis čia taip ir nesivadina).

Standoff'ai, ypač
vėlesniuose lygiuose, yra superfun. Tai greitos minidvikovos, t.y.
matyt reiktų sakyti daugiakovės, kai mūsų herojus atsiduria kelių
priešų apsuptyje. Turi po kokias 1-2 sekundes kiekvienam užuolikui, kad
jį nugalabyt, tuo pačiu išsisukinėdamas nuo jo kulkų. Veiksmas čia būna
truputį užlėtintas, matosi visos praskrendačio kulkos. Vienžo jėga.

Tikslus šaudymas arba
“precision aim” pagalba gali nukepti kokį net labai toli esantį
snaiperį. Vaizdas užlėtėja ir prisizoomina. Turi laiko net pasirinkti į
katrą vietą pykštelti blogiečiui. Mano mėgstamiausias - kaklas.
Užtaikius visada rodo rewarding sinematiką su besitaškančiu krauju,
biču paklaikusiomis akimis besigriebiančiu už peršauto kaklo.

Bullet time (ech….
nostalija Max Payne). Sunkiai įsivaiduoju, kaip šis elementas galėtų
sugadinti žaidimą. Negadina vaizdo ir čia. Tiesa pasakius, tai
pagrindinis žaidimo elementas - didžiają daugumą nužudymų, atlieki
būdamas užlėtintam režime. Žaidimas pats automatiškai persijungia į
bullet time, kai atliekant kokį akrobatinį triuką, bėgant kokiu turėklu
ar čiuožiant per kokį barą į tavo matymo lauką papuola blogiukas.

Spin attack irgi verta
pažymėti. Tai daugiau ne žaidimo veiksmas, o vizualinis efektas.
Dingsta garsas, įsijungia lyriška muzikėlė, veikėjas besisukdamas
efektinai ištaško visus netoliese esančius blogiečius, tuo metu, kai
aplink jį pakyla iš kažkur netyčia mušio lauke atsiradęs pukas baltų
balandžių. Taip gražu ir miela, kad užsinorėsite šią sinematiką rodyti
savo vaikui prieš miegą.

Pabaigai verta paminėti,
kad Stranglehold yra totaliai enjoyable produktas, jei sugebėsite
išjungti savo galvoje ne tik skeptiką dėl vaizdo kokybės bei visiško
siužeto nebuvimo, bet ir daug maž visą kitą.

Rodyk draugams

palaima avansu: Ninja Gaiden 2 (X360)

Ninja Gaiden buvo ant tiek nežmoniškai gerai, kad turbūt vien jo exclusyvumas savu laiku padėjo parduoti kokį milioną pirmų Xbox'ų. Tai buvo senokai. O dabar, panašu, turėsim visiškai naują šio uberžaidimo dalį ir tik ant Xbox 360. Oh boy, kaip aš džiaugiuosi, kad turiu tą konsolę, nes pažiūrėjus į tokius vaizdelius, nejučia ima tekėti seilės:

Rodyk draugams

suuuuper: Bioshock (X360)

Visa apie geimus rašanti media (ir ne tik ji) išsijuosę norėjo, kad aš jau pradėčiau gausiai seiliotis iki Bioshock išleidimo. Ant kiekvieno kampo žmonės “in the know” kliedėjo apie tai, koks tai nerealus experiencas. Gal dėl to, tik pasileidęs, nepajutau to WOW feelingo, kai trumpam prisėdęs “pabandyt” susipranti, kad jau rytas.

Laimei, tai truko neilgai. Po kelių vakarų, jau buvau taip įsitraukęs, kad mane reikėdavo su pagaliu atplėšinėti. Bioshock tikrai yra superinis žaidimas visomis prasmėmis.

Scenarijus neįprastas ir visai įdomus. Siužeto posūkiai tokie vidutiniški, bet atlieka puikų darbą aiškinant nesibaigiantį šaudymo veiksmą.

Grafika yra neįtikėtina. No really - povandeninio miesto vaizdai pro langus užburiantys - gali stovėti valandą ir žiūrėti į reklamas vandenyje, praplaukiančius žuvyčių būrius.
Vandens efektai tiesiog neįtikėtini.

Valdymas yra vienas geriausiai realizuotų ir intuityvių. Learning curve yra gal 20 sekundžių. Nereikia jokių helpų, tutorialų ar introsų. Viskas labai paprasta kairėje LB perjunginėja plasmid'us o LT juos naudoja, dešinėje RB perjunginėja ginklus, o RT šaudo. Nieko paprasčiau negali ir būti.

Inovacija - plasmid'ai. Super idėja. Kūno upgreidai, suteikiantys papildomų galių - sušaldyti priešus į ledą, nutrenkti elektra, t.t. Labai gerai, kad negalima visų turėti vienu metu - pats renkiesi kuriuos įdėti į turimus plasmid slotus. Be kai kurių būtų sunku praeiti, pvz. ugnies plasmidu, galima atitirpdyti apledėjusias duris. Mano mylimiausias - Telekinesis. Žymiai smagiau pasigriebus kokį lavonėką pokštelti juo per galvą kitam priešui negu šaudyti prieš 10 metų nusibodusiu shotgunu.

Dirbtinis intelektas žiauriai satisfactory. Priešai reaguoja į aplinką ir situaciją. Apdaužyti, bėga ieškoti gydymo stoties. Net aiktelėjau, kai mano padegtas kažkoks fruktas klykdamas iš skausmo nulėkė prie netoliese tyvuliuojančios balos ir pūkštelėjo į ją visu ūgiu. Tiesa, po to gavo į tą balą papildomą elektros iškrovą ir pabaigė savo šlovingą egzistenciją.

Maži niekučiai, kaip RPG stiliaus powerupų pirkimas, dėliojimasis, mini-game įvairių devaisų hackinimas, “little ones” ratavojimas, fotografavimas, researchas, ginklų upgradai ir t.t. daro Bioshock dar labiau enjoyable.

Reziumuojant: jei reiktų pasirinkti tik vieną Xbox 360 žaidimą, išleistą šiais metais, Bioshock būtų labai stiprus kandidatas.

Rodyk draugams

hmmmm: Condemned: Criminal Origins (X360)

Gražus, solidus ir gąsdinantis. Tokį įvaizdį turėjau apie Condemned, prieš pradedant jį žaisti. Turiu pripažinti, kad šis požiūris, nors ir nestipriai, žaidimo eigoje keitės… į blogąją pusę.

Grafika yra graži. Tiek galiu pasakyti. Gliukų nėra, viskas dailu, išpuoselėta, nors galbūt ir netraukia ant paskutiniųkų Splinter Cell ar Darkness lygio.

Veiksmas padarytas gal ir neblogai tačiau labai jau vienodai. 99% veiksmo - nuo sienų ar baldų nuluptais vamzdžiais ar lentomis apsiginklavusių pseudozombių-idiotų talžymas per galvą. Smagu ištaškyt smegenis, smagu pribaigti merdintį negerietį nusukant sprandą, bet viskas turi ribas - atsibosta vienas ir tas pats. Gražūs niuansai ala elektrošokas, sergančių paukščiukų rankiojimas ir įkalčių ieškojimas įvykių vietose devaisais, kurie absoliučiai jokiais būdais netilptų į mūsų erojaus kišenes, kiek paįvairina veiksmą, bet nepadaro jo labai įtraukiančiu.

Dirbtinis intelektas čia pasireiškia tuo, kad priešai žino, jog plikomis rankomis bus sunku tave paimti, moka atsitraukti, nusilupti nuo sienos kokį vamzdį, pasislėpti už kokios kolonos ir šokti ant tavęs, kai priartėji. Dar vienas smagus momentas, įskaitant, kad dėl kulipkų absoliutaus trūkumo, didžiąją žaidimo dalį kovos vyksta rukapaške, priešai moka atlikti klaidinančius manevrus. Užsimoja - tuoj smogs - pakiši savo lazdą, kad blokuot, o tas netrenkia - palaukia kol nuleisi ir tada tykštelna tau per fizionomiją. Tas nemalonu. Bet malonu, kad netyčia užkabina kokį savo sėbrą - pasiskaldo ir tarpusavyje.

Scenarijus? Yra. Kokybė? Vidutinio gerumo. 'nuff said.

Žaidimo dizainas, jei tikėti žaidimui sukurtu PR'iniu įvaizdžiu, turėjo būti baisus. Nė velnio. Eini į tamsų kambarį ir, nu nors tu ką, nebaisu. Nes žinai, kad būtinai kažkas iššoks, ir net įsivaizduoji kas, ir kad jis rankoj turės lazdą, ir kad jį pačirškinsi su elektrošoku, o tada ramiai nutėkši makaule. Prisimenu Doom 3, kai kažkokiam koridoriuje su mirksinčiom šviesom ir krentančiom kibirkštim kažkur už nugaros nukrito metalinė plokštė nuo sienos. Kone infarktą gavau. Condemned tokios vietos nebuvo nei vienos. Gaila.

Didžiausias nusivylimas yra pabaiga. Ok, aš suprantu, kad final boss battle yra supposed to be sunki. Bet jei aš noriu pageiminti, tai aš nenoriu fuckin sportuot! Paskutinį boss figh peržaidinėjau mažiausiai 50 kartų, bet net nekvepia pergale. Fuck it -  pasiduodu. Apsieisiu be galinio multiko. Juo labiau, kad jau turiu Bioshock… yeahhhhha!

Rodyk draugams

dvilypiai jausmai: Tenchu Z (X360)

Pradėti reiktų nuo to, kad praktiškai pagal visus kriterijus šitas žaidimas yra - nepabijokime to žodžio - totalus šūdas:

Scenarijus ant tiek skystas, kad net turbūt padarytų gėdą B kategorijos pornuchai - galima sakyti jo ten iš vis nėra. Visas žaidimas, tai 50 misijų kratinys, kuriose, kaip taisyklė, reik arba ką nors nužudyt arba kokią dėžutę nugvelbt. Kadangi scenarijaus nėra, nelabai ir ryšio tarp tų misijų yra.

Misijų daug, bet, kaip ir anksčiau minėjau, jos labai vienodos: nužudyt tą blogietį, pavok tą dokumentą. Kartais būna paįvairinimas - nužudyk visus žmones tam kaime (kaip tyčia kaip tik tuo metu kaime reziduoja tik blogiečiai), arba surink iš miestelio padėtas bombas (kaip aktualu šiems laikams). Tik viena misija iškrito iš konteksto ir buvo įdomesnė - reikėjo sekti bičiuką jam nepasirodant. Žemėlapių kiekvienai misijai irgi chebrytė nepasivargino prikurti - toks jausmas, kad visom 50 misijų buvo padaryta koks 15 žemėlapių ir po to tik iš skirtingos pusės paleisdavo į jį. Žaidi mol visai kitą misiją, o toks begalinis deja vu, kad net bloga.

Pakartotinas žaidimas čia neegzistuoja. Tecnhu: Return to Darkness galima buvo žaisti iš naujo už kitą žaidėją. Įvykių seka ta pati, bet viskas iš kito galo, kitomis akimis, su kitais intartpais ir tik retkarčiais susikertančios veiksmo linijos. Čia gali žaisti iš naujo… kitu sunkumo lygiu. Ačiū.

Dirbtinis intelektas yra pati žavingiausia šito žaidimo dalis. Bet kokį alarmą ar pavojų priešai pamiršta už 5 sekundžių. C'mon, net bičas iš Memento ilgiau prisimindavo stuffą. Nuknekcini vieną sargą, kitas pamato, susinervina, po kelių akimirkų jau viskas gerai, apeina ramus ratą, vėl pamato lavoną, vėl susinervina, pradeda lakstyt, po 5 sek. jau vėl viskas ok. Bosai atviroje kovoje irgi niekiniai - jokio sudėtingumo juos nugalėti nesudarė. Worst game AI ever.

Grafika galima būtų apibūdinti keturiais žodžiais: oh my fuckin god! Turbūt net 95% senojo Xboxo geimų grafika buvo du kart geresnė, ką jau kalbėt apie naujos kartos konsoles. Vaizdas ne tik ass ugly, bet dar ir pilnas gliukų: šešėlių prasimušančių pro sienas, persikertančių trimačių objektų, mistinių kampų, už kurių kliūva veikėjas, t.t.

Žaidimo dizainas vertas nulio dešimtbalėje sistemoje. Nieko įdomaus ar netikėto jame nebuvo. Tie patys akivaizdžiais maršrutais vaikštantys priešai, tie patys tikslai, tie patys žudymo būdai, over and over again. Tik vienoje iš visos plejados misijų, priešo nindzės buvo ant stogų. Kitose, kaip kokia Mauzoliejaus garbės sargyba, žygiuoja atviroje vietoje po pievelę ir laukia, kada čia kas nors teiksis jį nugnybt. Tu gi nindzė for fuck's sake! Eik pasislėpk kur nors ar kažkatai!

Pridaryta milionas visokių perkamų ir gaunamų skillsų, abiličių, daiktų, ginklų, drabužių. Per visą žaidimą naudojau tik vieną ginklą - blowgun ir vieną ability - zoom.

Stealth kills'ai šitoje žaidimo iteracijoje sufuckinti totaliai. Ankstesniajame Tenchu, priklausomai nuo pribėgimo kampo ir krypties, rodydavo skirtingą, žiauriai satisfying tylaus nužudymo multiką. Čia gi prikūrė visokių žudymo opcijų, ala pagriebi už gerklės nelaimėlį Splinter Cell style, gali jį tampyti, priremti (ir eventualiai prismeigti) prie sienos, paguldyti ant žemės, nusukti sprandą, apsvaiginti nenužudant, t.t. Bet nei vienas susidorojimo būdas neprilygsta, tiems vaizdams, kaip ankstesniuose Tenchu. Tiesa, teisybės vardan, reiktų pasakyti, kad nužudymas pro sieną labai smagus.

Tai kodėl po velnių aš jį žaidžiau? Todėl kad stealh ninja action yra TOTALI JĖGA net jeigu implementacija tragiška, o nieko panašaus iš šio departamento apart Tenchu nėra. Taškas.

(čia, pražaidęs jau, nesusiturėjau pasinaudoti žaidimo suteikiamoms nindzių tiuninimo galimybėms)

Rodyk draugams

totalus kaifas: The Darkness (X360)

Šiąnakt beveik nemiegojau. Turiu ligą, kad negaliu atsispirti geram geimui. Vakar negalėjau atsispirti The Darkness.
Absoliučiai nerealus žaidalas (available ant X360 ir PS3). Grafika
nesuvokiamo grožio ir detalumo. Aktorių balsai dialoguose geriausi
ever, kokius tik kada sutikau geime. Pasaulio detalumas yra nesuvokiamų
proporcijų, pvz. eini metro, bomžas į kaliaskę pasidėjęs teliką žiūri.
Gali perjunginėti kanalus ir ten rodo kažką realaus: vienas kanalas
kaip tik pradeda rodyti seną filmą… eina opening titrai, prasideda
filmas, 5, 10 minučių… kuo normaliausias filmas, galima sėdėti visą
vakarą New Yorko metro ir su bomžu pažiūrėti visą filmą. Kitas kanalas
kažkokius metalo klipus rodo, trečias dar kažką. Nerealus pojūtis.

Gameplay irgi veža. Žiauriai smagu išplėšinėti nabagų priešų širdis.
Sienom šliaužiojantys čiuptuvai žiauriai useful. O “darklingai”,
kuriuos gali išsikviesti, nepaisant golum'iškos išvaizdos, žiauriai
juokingi… “Let's go shooooping!”.

Highly recommended. In fact net rekomenduoju eit dabar nusipirkti Xbox 360 bei šį geimą.


Rodyk draugams

laukiam: Call of Duty 4: Modern Warfare

Tom Clancy branded žaidimai visada yra superiniai. Call of Duty 4: Modern Warfare bus trijų Clancio topinių linijų - Splinter Cell, Ghost Recon ir Rainbox Six - kratinys. Jokios detalės apie žaidimą dar nėra žinomos išskyrus vieną: šitas žaidimas totaliai kickins ass'ą:

Rodyk draugams

visai gerai: Test Drive Unlimited (X360)

Ok, šią naktį dedikavau Test Drive Unlimited. Galiu pasakyti, kad finally Need For Speed serija turi savęs verta konkurentą. Teritorija, kurioje galima važinėtis TDU yra milžiniška bei įvairi: miestas, kalnai, miškai, laukai, pliažai. Visa aplinka čia perteikia daug didesnį realybės pojūtį negu NFS su savo spalvotais pasakų nameliais.

Prie realybės labai prisideda ir realistiški atstumai - jei išsiruošei į 20 mylių kelionę, tai tikrai ir pajusi, kad tiek ir pravažiavai.

AI automobiliai, kaip ir pridera tvarkingiems vairuotojams, beveik visada bando pasitraukti tau iš kelio ir net rodo posūkius! Palyginus su NFS tankų vairavimo mokyklą baigusiais automobilistais, tai labai refreshing priedas.

Overall TDU yra kiek kitokio pobūdžio geimas nei NFS, kuriame viskas centruojasi apie konkrečią tačkę - tiuningas, turbinimas, pasiekimai, heat, t.t - pagrindinio veikėjo net negali pamatyt, kaip atrodo. TDU yra daugiau second-life'iškas - čia svarbiausias yra tavo valdomas žmogėnas. Su juo gali žaisti kaip su lėlyte, pirkti škudurus, butus, namus, automobilius. Jo išvaizdą gali pilnai customizint - deja neradau kaip tą daryti turimiems automobiliams (gal išvis negalima?).

Secondlife primena ir tai, kad pats žaidimas tightly integruotas su multiplejeriu. Išbandyti to negalėjau - mano Xbox Live Gold membershipas expirinęs - bet, pasak žaidimo aprašymų, bevažiuodamas mieste gali sutikti realius on-line žaidėjus. Mieste pilna vietų, kur galima susitikti ir lenktyniauti su realiais žaidėjais. Jei dar to negana, su kitais žaidėjais gali mainytis bei targavotis automobiliais ir gal dar kažkuom.

Kas čia dar? TDU išskiriai ir kitokios smulkmenos: nuotraukų albumas (gali varinėti ir fotkinti mieste vaizdus), visi automobiliai turi pilną realistišką interjerą (matosi iš lauko pro langus arba perjungus vaizdą iš auto vidaus), gali važiuodamas atidarinėti langus, yra ne tik automobiliai bet ir motociklai, automobilių salonuose bet kurį automobilį galima patestdrivint.

Pinigus, kaip ir NFS, galima užsidirbti laimint lenktynes arba kitais būdais, pvz. už pinigus pervarant brangius automobilius. Yra ir kitokio activity: pvz. gali gatvėje pasigauti supermodelį, kurią reikia parvežti namo. Kuo krutesnis modelis, tuo absurdiškesni kaprizai - kažkokia dura geriau nutarė stovėti gatvėje negu, kad lipti į mano Fort Mustang (”I'm sorry but I cannot be seen in THIS car”). Btw, jei kurapką nuveži namo be excessų ir laiku, jin duoda kuponų, už kuriuos šmutkių shopuose gali pirkti visokius skudurus. (heh kas pamena tarybinius laikus?). Užmiesčio keliukuose pasitaiko tranzuotojų, bet nei vieno dar nenuvežiau tai nežinau, koks iš jų bonusas… gal alaus kuponų duoda?

Ok, dabar apie blogus dalykus. GPS'as, palyginus su NFS, yra totalus šūdas. Pjauni kokį 20 trasoj, o tau staiga pasako “TURN LEFT!”. Net iškart kalus per stabdžius, savo posūkš pralėki ir turi apsisukinėti arba važiuot atbulas. NFS'e tokios problemos nebūdavo - ten GPS rodyklė krypdavo palaipsniui, todėl jausdavai posūkio artėjimą.

Kita žiauri blogybė, kad police chase'ai TDU'e yra šlamštas - no fun at all. Kažkur važiuoji, kažkas tave vejasi, kartais pagauna, kartais ne. Jokių vaizdo užlėtinimų, slėpimųsi, helikopterių, policijos corvettų (heh) čia nėra. Važiuodamas jei pakankamai ilgai į nieką neįsimūrijai, vadinas pabėgai - valio! O jei pagavo, parodė multiką kaip tau išrašo baudą, susimokėjai, laisvas - jokių tolimesnių implikacijų.

Ai dar pamiršau vieną pagrindinį privalumą - nėra sušikto drift'o. Hahaha… dabar suvalgykit mane.

Jeez kiek prirašiau.

Rodyk draugams

Kitas puslapis »